- pūtiklis
- pūtìklis sm. (2) 1. LTII109, BŽ130 muzikos instrumento angelė, gurklelis orui pūsti: Pučia pūtìklį, myga mygiklį i tep dūduoja, net ausys žvaga (d.) Prng. Labanoro dūda buvusi odinė tarba su pūtikliu, klernetu ir dviem staugiančiais ūkais rš. 2. DŽ įtaisas orui pūsti: Paleidžiamas garas, atidaromi drenažiniai vamzdžiai, pūtikliai įstatomi sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.